skaistuoti

skaistúoti, -úoja, -ãvo intr. Š, DŽ, NdŽ, skaĩstuoti, -uoja, -avo BŽ629; Rtr 1. spindėti, blizgėti, žibėti: Kažin kas tolumoje skaĩstuoja BŽ630. 2. būti skaisčiam, rausvam, gražiam (apie veidą): Nuo šviesios saulelės veideliai skaistavo LTR(Rk). Aš nežydėsiu kai darže roželė, aš neskaistuosiu kai kalne uogelė (d.) Ml. 3. šviesti ryškia spalva, raudonuoti: Žali lapeliai žaliavo, skaisčios uogelės skaistãvo (d.) Dv.